Kategorija: LKU grupės naujienos

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), 2025 m. pirmą ketvirtį užbaigė augimu bene visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose. 2025 m. kovo 31 d. duomenimis, grupės turtas siekė 1,13 mlrd. eurų – 24,41 proc. daugiau nei prieš metus. Reikšmingai augo paskolų ir indėlių portfeliai, aktyvėjo gyventojų ir verslo finansavimas.

„LKU kredito unijų grupė veikia šalia žmonių – ne tik girdi, bet ir klausosi. Sprendimus priimame atsižvelgdami į realias bendruomenių, smulkiojo ir vidutinio verslo situacijas. Todėl mūsų augimas yra nuoseklus, paremtas žmonių pasitikėjimu ir poreikių atliepimu“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pagrindinės veiklos rezultatai

Grupės palūkanų pajamos pasibaigus pirmam ketvirčiui sudarė 18,67 mln. eurų – tai 8,88 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Per metus LKU grupės turtas išaugo 24,41 proc. ir pasiekė 1,13 mlrd. eurų, o kapitalas padidėjo 10,40 proc., iki 89,38 mln. eurų. Sparčiai augo ir grynosios paslaugų bei komisinių pajamos – jos kilo 177,78 proc., iki 125 tūkst. eurų.

Finansinis grupės stabilumas atsispindi ir pagrindiniuose rizikos valdymo rodikliuose. Kapitalo pakankamumo rodiklis (KPR) siekė 17,54 proc. – tai 1,32 procentinio punkto daugiau nei pernai. Likvidumo padengimo rodiklis (LCR) – 308,49 proc. arba 70,69 procentinio punkto daugiau nei prieš metus. Augantis indėlių portfelis sustiprino unijų likvidumą, prisidėjo prie jų finansinio stabilumo ir leido užtikrintai tęsti veiklos plėtrą.

Visgi veiklai įtakos turėjo ir makroekonominė aplinka – dėl didėjančių indėlių palūkanų, kurios LKU kredito unijų grupėje išlieka vienos aukščiausių rinkoje, ir mažėjančio EURIBOR, augo palūkanų sąnaudos. Preliminariais duomenimis, grupės grynasis pelnas šių metų kovo 31 d. siekė 1,84 mln. eurų. Nors tai yra mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pelnas išlieka tvarus ir yra nukreipiamas kapitalui stiprinti bei nariams teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti. Konkurencingos indėlių palūkanos toliau skatina gyventojų taupymą ir stiprina narių finansinį atsparumą – tai viena esminių kooperatinio modelio stiprybių, kurią LKU grupė išlaikys ir šiemet.

Grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2025 m. kovo 31 d. siekė 394,56 mln. eurų – per metus jis išaugo 43,80 proc. LCKU per pirmuosius tris metų mėnesius uždirbo 634 tūkst. eurų grynojo pelno, o grynosios palūkanų pajamos sudarė 1,92 mln. eurų – 5,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Paskolos gyventojams ir verslui

LKU kredito unijų grupė išlaikė augimą visuose finansavimo segmentuose. Neaudituotais duomenimis, konsoliduotas paskolų portfelis per metus padidėjo 10,69 % ir pasiekė 844,93 mln. eurų.

Naujai išduotų paskolų apimtys sudarė 65,24 mln. eurų – tai 14,45 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tarp visų segmentų sparčiausiai augo paskolos verslui – jų portfelis per metus padidėjo 19,20 % ir sudarė 351,74 mln. eurų.

Vartojimo paskolų portfelis per metus išaugo 20,8 % iki 24,67 mln. eurų. Tuo tarpu būsto paskolų portfelio augimas lėtėjo, tačiau išliko teigiamas – jo balansinė vertė, palyginti su 2024 m. kovo 31 d., padidėjo 2,24 % ir pasiekė 345,77 mln. eurų.

Paskolų, suteiktų žemės ūkio subjektams, portfelis per metus augo 8,85 % iki 112,97 mln. eurų.

Gyventojų ir verslo taupymas

2025 m. kovo 31 d. duomenimis, LKU kredito unijų grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 999,29 mln. eurų – per metus augo 25,87 %.

Šį augimą lėmė konkurencingos indėlių palūkanos, kurias siūlė LKU grupės kredito unijos, todėl taupyti čia rinkosi tiek privatūs, tiek verslo klientai. Per pirmą ketvirtį buvo sudaryta 10 829 naujos terminuotųjų indėlių sutartys, kurių bendra suma viršijo 124,65 mln. eurų.

Didžiąją portfelio dalį – 79,74 % – sudaro fizinių asmenų indėliai, tačiau verslo indėlių kasmet didėja ir 2025 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė daugiau nei penktadalį – 20,26 % – viso indėlių portfelio. LKU kredito unijų grupės indėlių portfelyje dominuoja terminuotieji indėliai – jie sudaro 77,86 %, likusi dalis – lėšos einamosiose sąskaitose.

Svarbiausi LKU kredito unijų grupės veiklos rodikliai:

• Turtas per metus padidėjo 24,41 % ir pasiekė 1,13 mlrd. eurų.
• Paskolų portfelis išaugo 10,69 % ir siekė 844,93 mln. eurų.
• Didžiausias augimas fiksuotas verslo finansavimo segmente – čia paskolų portfelis padidėjo net 19,20 %
• Indėlių portfelis, įskaitant einamąsias sąskaitas, per metus padidėjo 25,87 % ir siekė 999,29 mln. eurų.

Silpnas finansinis raštingumas – viena priežasčių, kodėl žmonės patiria stresą dėl pinigų ir nesugeba sukaupti santaupų. Nors minimalų bazinį finansinio raštingumo lygį, kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, pasiekia vos kiek daugiau nei penktadalis lietuvių, ekspertai pažymi, kad pradėti taupyti bei užsitikrinti ramesnę ateitį galima laikantis vos kelių taisyklių.

Norint suvaldyti savo finansus, pirmiausia reikia žinoti, kiek uždirbate ir kiek išleidžiate, sako LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

„Pirmuosius mėnesius gali kilti noras situaciją pagražinti. Svarbu didesnių išlaidų neperkelti į kitą mėnesį, nes galutinis rezultatas bus iškreiptas“, – pataria R. Šukevičius. Ekspertas rekomenduoja planuoti biudžetą bent keliems mėnesiams į priekį – įskaitant nenumatytas išlaidas, tokias kaip automobilio remontas ar gydymas.

Laiko išbandymus atlaikiusi išlaidų taisyklė – 50 / 30 / 20. 50 proc. pajamų reikėtų numatyti būtinosioms išlaidoms (būstas, transportas, sveikata), 30 proc. – laisvalaikiui, o 20 proc. – taupymui. Taupyti galima pradėti ir nuo 10 proc., palaipsniui šią dalį didinant, tikina ekspertas.    

Vis dėlto Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 35 proc. respondentų pastarųjų 12 mėnesių pajamos nepadengė jų pragyvenimo išlaidų, taip apsunkinant net menkiausias taupymo galimybes.

Klaidos, trukdančios (su)taupyti

Atsakingas finansų valdymas reikalauja disciplinos, kuriai nepastebimai gali sutrukdyti impulsyvūs pirkimai, ypač kai perkamas daiktas, kurio būsima nauda nėra gerai įvertinta. Prieš priimant sprendimą įsigyti brangesnį daiktą, R. Šukevičius rekomenduoja pagalvoti bent 2–3 dienas.

„Jei per šią pertrauką išties paaiškės, kad to daikto reikia, viskas gerai. Tačiau pabudę kitą rytą galite suprasti, kad tas daiktas visai nereikalingas“, – priduria jis.

Nebūtinąsias išlaidas gali paskatinti atsiskaitymai telefonu ar kitomis lengvai prieinamomis priemonėmis. Siekiant to išvengti, R. Šukevičius ragina dalį gaunamų pajamų pervesti į atskirą sąskaitą, skirtą kasdienėms išlaidoms: „Tai psichologinis stabdis – jei sąskaitoje ima trūkti pinigų, susimąstoma, ar tikrai reikia dar vieno pirkinio“.

Skolintis – tik tada, kai būtina

Apie pirkinių būtinumą reikėtų gerai pagalvoti ir prieš prisiimant finansinių įsipareigojimų. Nors Atsakingojo skolinimo nuostatai bei kiti teisės aktai užtikrina, kad kredito įstaigos atidžiai įvertins būsimas galimybes grąžinti paskolas ar kreditus, neretai finansinės pagalbos kreipiamasi ir dėl smulkių pirkinių.

„Viena situacija, kai tai brangesnis daiktas, pavyzdžiui, automobilis, kurio vis tiek reikia, tačiau susitaupyti reikiamą sumą gali užtrukti. Kita situacija, kai lizingu perkamas 600 Eur kainuojantis televizorius, nes per kelis mėnesius ar net metus jam nepavyksta susitaupyti. Tokiu atveju pirkinio geriau vengti“, – teigia R. Šukevičius.

Dažnai nepagalvojama, kad gauti papildomų pajamų galima ir prisidedant prie aplinkos apsaugos, pavyzdžiui, prikeliant nenaudojamus daiktus antram gyvenimui juos parduodant ar išvengiant maisto švaistymo apsiperkant tik su reikalingų pirkinių sąrašu.

Taip pat verta pasidomėti, kokius motyvuojančius taupymo sprendimus gali pasiūlyti finansų įstaigos. Tai gali būti specialios taupymo sąskaitos ar indėliai, skirti taupyti mažomis sumomis, ar programėlės, automatiškai pervedančios suapvalintą pirkinių sumos skirtumą į taupymo sąskaitą.

Finansinis nerimas – paveldimas?

Tyrimai rodo, jog šeimose, kuriose nuolat buvo patiriami finansiniai sunkumai ar finansinis stresas, pasekmės gali būti jaučiamos net per dvi kartas – vaikai perima šį elgesį ir jauseną bei gali perduoti tai dar vienai kartai, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto doc. dr. Asta Gaigalienė.

Kaip ir nuo įprasto streso, taip ir nuo finansinio nerimo galima patirti įvairius sutrikimus – nemigą, panikos atakas. Ekspertės teigimu, finansinio nerimo problemą galima spręsti ne tik psichologų pagalba, bet ir pasitelkiant įvairias asmeninių finansų valdymo technikas. Pavyzdžiui, vien tinkamai suformuluoti finansiniai tikslai gali reikšmingai sumažinti streso lygį.

„Finansinis nerimas dažniau kyla tiems, kurie vengia gilintis į savo finansinę situaciją, vertinti finansinę sveikatą ar planuoti ateitį. Vengimas gilintis į savo realią situaciją ar prisiimti atsakomybę už savo finansinę ateitį gali lemti mažiau racionalius finansinius sprendimus, jų trumparegiškumą“, – teigia ji.

Neramiais geopolitiniais ar ekonominiais laikais finansinę ramybę gali palaikyti sukauptas didesnis rezervas – tokiu atveju sukauptą pagalvę galima padidinti nuo rekomenduojamo 3 mėnesių atlyginimo dydžio iki 6. Turint ilgalaikius taupymo ar investavimo tikslus, panikuoti dėl rinkos svyravimų, pasak ekspertės, nereikėtų.

Pasak jos, finansinis raštingumas ateityje taps tik svarbesnis finansinių produktų ir paslaugų rinkai tampant įvairesnei, skaitmenizuotai, o finansinių sukčių veikimo metodams tobulėjant.

„Finansinis raštingumas šiuolaikiniam žmogui yra būtinas, nes pačiam asmeniui tenkanti atsakomybė už jo finansinę ateitį tampa vis didesnė dėl įvairių ekonominių, politinių, o ypač demografinių priežasčių. Dar svarbiau išmokti su tuo tvarkytis – dėl savo vaikų“, – priduria A. Gaigalienė. Lietuvos banko duomenimis, prastesnį finansinį raštingumą demonstruoja žemesnes pajamas gaunantys ir žemesnį išsilavinimą turintys žmonės, taip pat jaunesni nei 30 m. bei vyresni nei 60 m. amžiaus asmenys.

Primename, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. atsiskaitymų grynaisiais pinigais už prekes ir paslaugas sumos bus apvalinamos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatyme. LKU kredito unijų grupė primena, kad naujoji tvarka nepaveiks atskirų prekių ir paslaugų kainų, nes bus apvalinama tik galutinė bendro pirkinių krepšelio suma. 

Kada apvalinimas taikomas? 

• Atsiskaitant už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais.  

• Mokant komisinius mokesčius už suteiktas paslaugas. 

Kada apvalinimas netaikomas? 

• Kai grynieji pinigai įmokami į sąskaitą arba iš jos išimami. 

• Kai mokėjimai vyksta negrynaisiais pinigais (kortele, pavedimu). 

• Kai bendra mokėtina suma yra mažesnė nei 5 centai. 

Kaip bus apvalinama? 

• Suma, kuri baigiasi 1 arba 2 centais, apvalinama žemyn iki 0 centų. 

• Suma, kuri baigiasi 3 arba 4 centais, apvalinama aukštyn iki 5 centų. 

• Suma, kuri baigiasi 6 arba 7 centais, apvalinama žemyn iki 5 centų. 

• Suma, kuri baigiasi 8 arba 9 centais, apvalinama aukštyn iki 10 centų. 

Svarbios pastabos: 

• Taikant apvalinimą, 1 ir 2 ct monetomis ir toliau galima atsiskaityti, jomis mokant suapvalintą sumą. 

• Jei klientas nesutiks su suapvalinta suma, grynaisiais atsiskaityti negalės, tačiau galės sumokėti tikslią sumą kortele arba pavedimu. 

Naujoji tvarka galios tiek fiziniams, tiek juridiniams prekių ir paslaugų teikėjams. Kredito unijose naujoji tvarka niekaip nepaveiks kliento įmokamų ar jam išmokamų sumų, apvalinami bus tik paslaugų įkainiai – tarkim, jei kredito unijos mokestis už paslaugą yra 2,13 Eur, nuo gegužės 1-osios reikės sumokėti 2,15 Eur. 

LKU grupės kredito unijos teikia momentinių mokėjimų paslaugą, todėl Tarptautinę darbo dieną – 2025 m. gegužės 1 d. – galėsite pervesti lėšas iki 15 000 Eur į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, priimančių momentinius mokėjimus.

Taip pat nurodytą dieną galėsite atlikti mokėjimus tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų bei jų narių sąskaitų.

Jeigu pervedama suma viršys 15 000 Eur arba gavėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas nepriima momentinių mokėjimų, pervedimas bus įvykdytas artimiausios darbo dienos rytą, t. y.  gegužės 2 d.

Primename, kad šventinę dieną atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšas tinklo „Medus“ arba kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle galėsite kaip įprasta.

Gražiausia pavasario šventė – šv. Velykos – kviečia sulėtinti žingsnį, pabūti su artimaisiais ir pasidžiaugti gera nuotaika. O mes pasirūpinome, kad net ir švenčių metu galėtumėte patogiai atlikti svarbiausius mokėjimus.

LKU grupės kredito unijos teikia momentinių mokėjimų paslaugą, todėl šventiniu laikotarpiu, nuo 2025 m. balandžio 18 d. (Didžiojo penktadienio) iki balandžio 21 d. (Antrosios Velykų dienos), galėsite pervesti lėšas iki 15 000 Eur į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, priimančių momentinius mokėjimus, nedelsiant.

• Jeigu pervedama suma viršys 15 000 Eur arba gavėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas nepriima momentinių mokėjimų, pervedimas bus įvykdytas artimiausios darbo dienos rytą.
• Mokėjimai tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų sąskaitų bus vykdomi kaip įprastai – lėšos gavėją pasieks nedelsiant.
• Lėšas iš kitos finansų įstaigos švenčių metu gausite iš karto, jeigu siuntėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas teikia momentinių mokėjimų paslaugą.

Primename, kad šventinėmis dienomis atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšas tinklo „Medus“ arba kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle galėsite kaip įprasta.

Linkime nepaprastų akimirkų drauge per šv. Velykas!

„Turite sukaupti bent trijų mėnesių išlaidoms lygiavertę sumą santaupų“, – tokią rekomendaciją nuolat kartoja finansų ekspertai. Tačiau ar tai įmanoma, kai kas mėnesį tenka mokėti paskolos įmokas?

„Paskolos mokėjimas ir taupymas – ne alternatyvos, o sėkmingos asmeninių finansų strategijos dalys, – sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė. – Tai kaip treniruotė raumenims – iš pradžių gali būti sunku, bet laikui bėgant finansinė disciplina tampa įpročiu, duodančiu apčiuopiamų rezultatų.“

Kaip paskirstyti pajamas, kad liktų santaupoms?

Komentuodama galimybę kaupti santaupas net ir mokant paskolos įmokas, E. Čipkutė pabrėžia – svarbiausia, kad paskolų įmokos neviršytų 40 proc. asmens ar namų ūkio mėnesio pajamų.

„Tai riba, kurią peržengus prasideda finansinis disbalansas“, – paaiškina LBA prezidentė. Pasak jos, likę 60 proc. pajamų turėtų būti paskirstyti taip, kad bent 10 proc. keliautų ir į taupymo sąskaitą.

Yra ir kita formulė, padedanti efektyviau valdyti asmeninius finansus. Ji leidžia apskaičiuoti, kiek kas mėnesį teks skirti finansiniams įsipareigojimams, būtinosioms ir kintančioms išlaidoms ir, žinoma, taupymui.

„Tokiu atveju išlaidos skirstomos į konkrečias biudžeto eilutes. Daugeliui pasitarnauja klasikinė 50/30/20 formulė, kai 50 proc. pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – įvairiems norams, o 20 proc. atidedama taupymui. Žinoma, turintiems paskolą šį santykį reikia adaptuoti, atsižvelgiant į individualias galimybes“, – pataria E. Čipkutė.

Ji taip pat rekomenduoja iškart gavus pajamų atidėti dalį sumos į atskirą taupymo sąskaitą.

„Mokėkite pirmiau sau nei kitiems. Jei planuosite taupyti tik nuo to, kas liks mėnesio pabaigoje, dažniausiai nebebus iš ko taupyti“, – akcentuoja E. Čipkutė.

Maži dalykai – reikšminga įtaka

Taupant, kai reikia mokėti ir paskolą, kiekvienas euras gali būti vertingas. Neretai kiekvieno iš mūsų biudžete dažnai esama „nematomo pinigų nutekėjimo“ – mažų, bet pasikartojančių išlaidų, kurias sumuojant per metus gali būti gaunamos įspūdingos sumos.

„Įvairūs tyrimai rodo, kad vidutinis vartotojas kasmet galėtų sutaupyti bent 1 000 eurų ar net daugiau vien optimizuodamas kasdienes išlaidas. Pavyzdžiui, atsisakius vienų 15 eurų kainuojančių pietų restorane per savaitę, per metus būtų sutaupoma 780 eurų“, – nurodo E. Čipkutė. Pasak jos, kiek ir kur būtų galima apkarpyti asmenines išlaidas, turėtų spręsti kiekvienas individualiai. Tačiau ji pažymi, kad vartotojai neretai patiria nebūtinų išlaidų, kai pasiduoda impulsyviam pirkimui, nesuplanuoja apsipirkimo, užsisako įvairias prenumeratas, kurias vėliau pamiršta.

„Išlaidų optimizavimas nereiškia, kad reikia atsisakyti gyvenimo malonumų. Tai labiau susiję su sąmoningais pasirinkimais ir atidesniu planavimu“, – pabrėžia LBA vadovė.

Kur padėti finansinę pagalvę?

Taupymas turint paskolą nėra neįmanoma misija – tai greičiau finansinės disciplinos ir išmintingų pasirinkimų rezultatas, pastebi E. Čipkutė. Anot jos, paskolos turėjimas neretai tampa net postūmiu geriau valdyti savo finansus.

„Žmonės, turintys paskolų, dažnai tampa atsargesni ir planuoja savo išlaidas kruopščiau nei tie, kurie neturi finansinių įsipareigojimų. Yra net tyrimų, kurie rodo, kad gana dažnai nutinka taip, jog didėjančios pajamos neužtikrina didesnio taupymo, nes kuo daugiau uždirbama, tuo daugiau išleidžiama ir taupymui nieko nelieka“, – sako LBA prezidentė.

Jos teigimu, įdėjęs šiek tiek pastangų ir drausmės daugelis galėtų pasiekti finansinio saugumo jausmą – ne tik gebėjimą apmokėti einamąsias sąskaitas, bet ir pasirengimą netikėtumams.

„Idealiu atveju kiekvienas turėtų siekti sukaupti trijų mėnesių būtinosioms išlaidoms skirtą sumą, turintys paskolų – šešių mėnesių, o turintys šeimą su nepilnamečiais vaikais – devynių mėnesių laikotarpiui“, – aiškina E. Čipkutė. Ji pabrėžia, kad toks finansinis rezervas padėtų išvengti skolų susidūrus su nenumatytomis išlaidomis ar pajamų sumažėjimu.

Formuojant pasirinkto dydžio finansinę pagalvę, ekspertės teigimu, svarbi net ir pinigų laikymo forma.

„Atsarginio fondo pinigai turėtų būti prieinami, tačiau ne per lengvai – geriausia juos laikyti atskiroje sąskaitoje, nepririštoje prie kasdienės banko kortelės. Taip bus sumažinta tikimybė, kad silpnumo akimirką santaupos būtų išleistos nebūtinam pirkiniui“, – pataria Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.

Apibendrindama taupymo temą, kai reikia mokėti ir paskolą, E. Čipkutė pabrėžė, kad kiekvienam svarbiausia suprasti, jog taupymas – tai ne vienkartinis veiksmas, o gyvenimo būdas.

„Net ir nedidelės, bet nuolat atidedamos sumos ilgainiui virsta reikšmingu finansiniu rezervu, suteikiančiu daugiau ramybės ir atveriančiu naujas galimybes“, – sako LBA prezidentė.

Kaip valdyti savo finansus ir kokių veiksmų imtis, galima sužinoti ir peržiūrėjus LBA finansinio švietimo projekto „Paskolos ABC“ informacinį videosiužetą, kuriame laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius pasakoja, kaip valdyti biudžetą turint finansinių įsipareigojimų.

Lietuvos bankų asociacijos informacija

Lietuvos žemės ūkio sektoriui susiduriant su augančiomis sąnaudomis, rinkos svyravimais ir poreikiu investuoti į naujas technologijas, LKU kredito unijų grupė siūlo ūkininkams itin lanksčias finansavimo sąlygas, ilgesnius kredito terminus bei galimybę pasinaudoti nacionalinio plėtros banko ILTE garantijomis.

LKU kredito unijų grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) skaičiuoja, kad dėl besikeičiančios ekonominės situacijos ir tvarumo tendencijų pastaraisiais metais ūkininkų skolinimosi suma nuosekliai augo. Pernai grupės paskolų ūkininkams portfelis per metus padidėjo 9 proc. iki 110 mln. eurų, o naujų paskolų sutarčių buvo pasirašyta 6 proc. daugiau – 694 vnt.

„Pastebime, kad ūkiai vis dažniau kreipiasi dėl finansavimo siekiant savo veikloje įdiegti modernias technologijas bei inovatyvią įrangą, kuri padėtų efektyviau vykdyti veiklą bei tuo pačiu prisidėtų prie globalių tvarumo tikslų“, – sako LCKU Finansinių rizikų departamento direktorė Ingrida Pūkienė.

Atsižvelgiama į individualius poreikius

Pasak I. Pūkienės, dėl finansavimo į LKU grupės kredito unijas gali kreiptis tiek jaunieji ūkininkai, kurie dar tik nori pradėti savo veiklą, bet susiduria su lėšų trūkumu, tiek plėtrą planuojantys modernūs ūkiai.

Ūkininkai, norintys įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kredito unijose gali gauti finansavimą iki 25 metų laikotarpiui. Apyvartinėms lėšoms kredito linijos gali būti suteikiamos iki 5 metų, leidžiant išlaikyti ūkininkų finansinį stabilumą net sudėtingais sezonais.

Kredito unijos taip pat išlieka patikimu partneriu ir nišiniams ūkiams, kuriems gauti finansavimą palankiomis sąlygomis gali būti sudėtinga – specializuotiems ar mišriems ūkiams, medelynams, užsiimantiems pienininkyste, galvijų auginimu ir t.t.

„Net septyniose mūsų grupės kredito unijose žemės ūkio subjektų finansavimas bendrame kreditų portfelyje viršija 50 proc., o vienoje siekia net 72 proc. Tai rodo, kad dalis kredito unijų specializuojasi šiame sektoriuje ir puikiai įsiklauso į individualius ūkininkų poreikius“, – teigia I. Pūkienė.

Lengvatinės sąlygos su ILTE

LKU kredito unijų grupė aktyviai dalyvauja įvairiose priemonėse, skirtose palengvinti sąlygas žemės ūkio subjektams plėsti ar modernizuoti savo ūkius. Visos ūkininkams siūlomos lengvatinės finansavimo priemonės įgyvendinamos bendradarbiaujant su nacionaliniu plėtros banku ILTE.

ILTE garantijos suteikia galimybes gauti kreditą tiems ūkininkams, kurie neturi pakankamo užstato. Finansavimas su ILTE garantija dažnai leidžia finansų įstaigoms įkeisti tik už finansavimo lėšas įsigyjamą turtą, sumažinant turto vertinimo, įkeitimo ir draudimo išlaidas.

„ILTE bendradarbiavimas su kredito unijomis tiesiogiai prisideda prie efektyvesnio ūkininkų finansavimo. Kredito unija, gavusi individualią garantiją, gali suteikti kreditavimą ūkio subjektams, kurių projektai yra rizikingesni. Žemės ūkio subjektai gali pasinaudoti ILTE lengvatinėmis paskolomis, kurios teikiamos per atrinktas kredito unijas“, – teigia ILTE klientų ir finansavimo sprendimų vadovė Giedrė Gečiauskienė.

Įstaiga kartu su kredito unijomis siūlo lengvatines paskolas jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, paskolas investicijoms, įskaitant į žemės ūkio valdas, žemės ūkio produktų perdirbimą, pasidalytos rizikos paskolas.

Nuo šių metų kovo 3 d. Nacionalinėje mokėjimų agentūroje (NMA) taip pat pradėtos rinkti paraiškos iš norinčiųjų gauti lengvatines paskolas pagal priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“.

Pasak G. Gečiauskienės, daugiau nei 97 proc. besikreipiančių dėl garantijos gauna teigiamą atsakymą. Per 2024 m. ILTE suteikė virš 430 individualių garantijų, kurių suma viršijo 43 mln. Eur.

Didžiausia šalyje LKU kredito unijų grupė vienija 44 kredito unijas, kurių veiklą prižiūri LCKU. Grupė teikia pagrindines finansines paslaugas privatiems klientams, verslui ir ūkiui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas. Grupės konsoliduotas paskolų portfelis pernai augo 10,53 proc. ir sudarė 820 mln. Eur.

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) prižiūrima LKU kredito unijų grupė 2024 metus užbaigė reikšmingu augimu ir dar labiau sustiprino savo, kaip finansinių paslaugų teikėjo bei gyventojų ir verslo finansuotojo, pozicijas. Metų pabaigoje LKU grupė vienijo 45 kredito unijas bei LCKU.

Pagrindinių veiklos rodiklių apžvalga

LKU kredito unijų grupės turtas, trečiąjį 2024 metų ketvirtį peržengęs istorinę 1 mlrd. eurų ribą, metų pabaigoje siekė 1,098 mlrd. eurų. Tai net 27,65 proc. daugiau nei metų pradžioje. Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, kryptingai stiprinama kooperatinė bankininkystė leidžia ne tik užtikrinti stabilų augimą, bet ir plėsti paslaugų spektrą:

„Kredito unijos išlaiko glaudų ryšį su savo nariais, todėl gerai supranta jų poreikius ir gali pasiūlyti lanksčias finansavimo galimybes tiek gyventojams, tiek verslui. Galime teigti, kad mūsų sprendimai atliepia klientų lūkesčius, tad augęs pasitikėjimas ir pasitenkinimas kredito unijų sistema atsispindėjo ir finansiniuose rodikliuose“, – teigia LCKU vadovas.

2024 metais LKU kredito unijų grupė uždirbo 48,88 mln. eurų grynųjų palūkanų pajamų – 6,2 proc. daugiau nei prieš metus. Palūkanų pajamos per metus augo beveik ketvirtadaliu – 24,97 proc. ir siekė 74,61 mln. eurų. Taip pat fiksuotas augantis grupės efektyvumas – grynosios paslaugų ir komisinių pajamos sudarė 211 tūkst. eurų, t. y. 739,39 proc. daugiau nei prieš metus.

LKU grupės išlaidų ir pajamų santykio rodiklis pernai siekė 46,72 proc., o padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis – 297,55 proc. Šie rezultatai rodo, kad augantis indėlių portfelis prisidėjo prie unijų likvidumo stiprėjimo, užtikrindamas jų finansinį stabilumą ir galimybes toliau plėsti veiklą. Kapitalo pakankamumo rodiklis metų pabaigoje, remiantis neaudituotais duomenimis, siekė 16,63 proc., o tai yra 0,15 proc. daugiau nei prieš metus po pelno įskaitymo į perskaičiuotą kapitalą. Šis rezultatas patvirtina tvarų rezervų formavimą ir nuoseklų grupės kapitalo stiprinimą.

Tuo metu grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2024-aisiais augo 21,34 proc. ir metų pabaigoje siekė 380,65 mln. eurų. Viso LCKU uždirbo 2,25 mln. eurų grynojo pelno, o LCKU uždirbtas išlaidų ir pajamų santykio rodiklis per metus nukrito nuo 53,66 proc. iki 45,21 proc.

Gyventojų ir verslo finansavimas

Pasibaigus 2024-iesiems, konsoliduotas LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis augo 10,68 proc. ir pasiekė 820,04 mln. eurų. Iš viso per metus buvo sudaryta daugiau nei 4 600 naujų paskolų sutarčių, kurių bendra suma siekė 231,9 mln. eurų.

Vertinant paskolų portfelio struktūrą, labiausiai augo verslo paskolų segmentas – jo balansinė vertė per metus išaugo 17,72 proc. iki 331,09 mln. eurų. Būsto finansavimas taip pat buvo spartus: naujų būsto paskolų per metus LKU grupės kredito unijos suteikė už 49,12 mln. eurų sumą, o portfelio balansinė vertė nuo metų pradžios augo 3,77 proc. iki 347,9 mln. eurų.

Tuo tarpu vartojimo paskolų portfelis per metus augo 22,8 proc. ir siekė 25 mln. eurų – daugiausia buvo skolinamasi būsto atnaujinimo ir automobilio įsigijimo reikmėms. Žemės ūkio sektorius taip pat aktyviai naudojosi finansavimo galimybėmis – suteiktų paskolų portfelis per metus padidėjo 9,03 proc. iki 110,42 mln. eurų.

Gyventojų taupymas

LKU kredito unijų grupės duomenimis, vis daugiau gyventojų ir verslo subjektų renkasi unijose taupyti sudarę indėlių sutartį. 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, LKU grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 972,14 mln. eurų, per metus išaugęs 25,74 proc.

Viso per 2024 metus LKU grupėje buvo sudaryta 38 839 naujos terminuotųjų ir taupomųjų indėlių sutartys, o tai yra 19,06 proc. daugiau per tą patį laikotarpį metais anksčiau. Tam daugiausiai įtakos turėjo vienos aukščiausių indėlių palūkanų Lietuvoje, kurias klientams siūlo LKU grupės kredito unijos.

Apie LKU kredito unijų grupę

Esame didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje. Mūsų 44 kredito unijos, prižiūrimos Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), siūlo platų spektrą finansinių paslaugų privatiems asmenims, verslui ir ūkiui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas. Kiekvienam klientui skiriame individualų dėmesį ir padedame rasti geriausius finansinius sprendimus. Esame artimas bendruomenių finansinis partneris. Čia visi savi.

LKU kredito unijų grupė praneša, kad nuo 2025 m. kovo 1 d. momentinių pervedimų SEPA erdvėje maksimali suma bus padidinta iki 15 000 Eur. Tai reiškia, kad nuo minėtos datos privatūs ir verslo klientai galės nedelsiant pervesti lėšas iki 15 000 Eur į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, kurios priima momentinius mokėjimus.

Primename, kad momentiniai pervedimai eurais vykdomi visą parą, įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas. Lėšos gavėjo sąskaitą pasiekia akimirksniu, todėl tai – itin greitas ir patogus sprendimas.

Šiuo metu momentiniams pervedimams taikoma maksimali 5 000 Eur suma. Jei pervedama suma viršija šią ribą arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nepriima momentinių pervedimų, mokėjimas bus vykdomas kaip paprastasis SEPA pervedimas.