Naujienos

„Turite sukaupti bent trijų mėnesių išlaidoms lygiavertę sumą santaupų“, – tokią rekomendaciją nuolat kartoja finansų ekspertai. Tačiau ar tai įmanoma, kai kas mėnesį tenka mokėti paskolos įmokas?

„Paskolos mokėjimas ir taupymas – ne alternatyvos, o sėkmingos asmeninių finansų strategijos dalys, – sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė. – Tai kaip treniruotė raumenims – iš pradžių gali būti sunku, bet laikui bėgant finansinė disciplina tampa įpročiu, duodančiu apčiuopiamų rezultatų.“

Kaip paskirstyti pajamas, kad liktų santaupoms?

Komentuodama galimybę kaupti santaupas net ir mokant paskolos įmokas, E. Čipkutė pabrėžia – svarbiausia, kad paskolų įmokos neviršytų 40 proc. asmens ar namų ūkio mėnesio pajamų.

„Tai riba, kurią peržengus prasideda finansinis disbalansas“, – paaiškina LBA prezidentė. Pasak jos, likę 60 proc. pajamų turėtų būti paskirstyti taip, kad bent 10 proc. keliautų ir į taupymo sąskaitą.

Yra ir kita formulė, padedanti efektyviau valdyti asmeninius finansus. Ji leidžia apskaičiuoti, kiek kas mėnesį teks skirti finansiniams įsipareigojimams, būtinosioms ir kintančioms išlaidoms ir, žinoma, taupymui.

„Tokiu atveju išlaidos skirstomos į konkrečias biudžeto eilutes. Daugeliui pasitarnauja klasikinė 50/30/20 formulė, kai 50 proc. pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – įvairiems norams, o 20 proc. atidedama taupymui. Žinoma, turintiems paskolą šį santykį reikia adaptuoti, atsižvelgiant į individualias galimybes“, – pataria E. Čipkutė.

Ji taip pat rekomenduoja iškart gavus pajamų atidėti dalį sumos į atskirą taupymo sąskaitą.

„Mokėkite pirmiau sau nei kitiems. Jei planuosite taupyti tik nuo to, kas liks mėnesio pabaigoje, dažniausiai nebebus iš ko taupyti“, – akcentuoja E. Čipkutė.

Maži dalykai – reikšminga įtaka

Taupant, kai reikia mokėti ir paskolą, kiekvienas euras gali būti vertingas. Neretai kiekvieno iš mūsų biudžete dažnai esama „nematomo pinigų nutekėjimo“ – mažų, bet pasikartojančių išlaidų, kurias sumuojant per metus gali būti gaunamos įspūdingos sumos.

„Įvairūs tyrimai rodo, kad vidutinis vartotojas kasmet galėtų sutaupyti bent 1 000 eurų ar net daugiau vien optimizuodamas kasdienes išlaidas. Pavyzdžiui, atsisakius vienų 15 eurų kainuojančių pietų restorane per savaitę, per metus būtų sutaupoma 780 eurų“, – nurodo E. Čipkutė. Pasak jos, kiek ir kur būtų galima apkarpyti asmenines išlaidas, turėtų spręsti kiekvienas individualiai. Tačiau ji pažymi, kad vartotojai neretai patiria nebūtinų išlaidų, kai pasiduoda impulsyviam pirkimui, nesuplanuoja apsipirkimo, užsisako įvairias prenumeratas, kurias vėliau pamiršta.

„Išlaidų optimizavimas nereiškia, kad reikia atsisakyti gyvenimo malonumų. Tai labiau susiję su sąmoningais pasirinkimais ir atidesniu planavimu“, – pabrėžia LBA vadovė.

Kur padėti finansinę pagalvę?

Taupymas turint paskolą nėra neįmanoma misija – tai greičiau finansinės disciplinos ir išmintingų pasirinkimų rezultatas, pastebi E. Čipkutė. Anot jos, paskolos turėjimas neretai tampa net postūmiu geriau valdyti savo finansus.

„Žmonės, turintys paskolų, dažnai tampa atsargesni ir planuoja savo išlaidas kruopščiau nei tie, kurie neturi finansinių įsipareigojimų. Yra net tyrimų, kurie rodo, kad gana dažnai nutinka taip, jog didėjančios pajamos neužtikrina didesnio taupymo, nes kuo daugiau uždirbama, tuo daugiau išleidžiama ir taupymui nieko nelieka“, – sako LBA prezidentė.

Jos teigimu, įdėjęs šiek tiek pastangų ir drausmės daugelis galėtų pasiekti finansinio saugumo jausmą – ne tik gebėjimą apmokėti einamąsias sąskaitas, bet ir pasirengimą netikėtumams.

„Idealiu atveju kiekvienas turėtų siekti sukaupti trijų mėnesių būtinosioms išlaidoms skirtą sumą, turintys paskolų – šešių mėnesių, o turintys šeimą su nepilnamečiais vaikais – devynių mėnesių laikotarpiui“, – aiškina E. Čipkutė. Ji pabrėžia, kad toks finansinis rezervas padėtų išvengti skolų susidūrus su nenumatytomis išlaidomis ar pajamų sumažėjimu.

Formuojant pasirinkto dydžio finansinę pagalvę, ekspertės teigimu, svarbi net ir pinigų laikymo forma.

„Atsarginio fondo pinigai turėtų būti prieinami, tačiau ne per lengvai – geriausia juos laikyti atskiroje sąskaitoje, nepririštoje prie kasdienės banko kortelės. Taip bus sumažinta tikimybė, kad silpnumo akimirką santaupos būtų išleistos nebūtinam pirkiniui“, – pataria Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.

Apibendrindama taupymo temą, kai reikia mokėti ir paskolą, E. Čipkutė pabrėžė, kad kiekvienam svarbiausia suprasti, jog taupymas – tai ne vienkartinis veiksmas, o gyvenimo būdas.

„Net ir nedidelės, bet nuolat atidedamos sumos ilgainiui virsta reikšmingu finansiniu rezervu, suteikiančiu daugiau ramybės ir atveriančiu naujas galimybes“, – sako LBA prezidentė.

Kaip valdyti savo finansus ir kokių veiksmų imtis, galima sužinoti ir peržiūrėjus LBA finansinio švietimo projekto „Paskolos ABC“ informacinį videosiužetą, kuriame laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius pasakoja, kaip valdyti biudžetą turint finansinių įsipareigojimų.

Lietuvos bankų asociacijos informacija